Stereotipai apie dviratininkus

Dviračių sportu galima užsiiminėti profesionaliai arba tiesiog mėgėjiškai. Dauguma, dėl laiko stokos ar kitų priežasčių, pasivažinėjimą dviračiu tiesiog priskiria aktyviam laisvalaikio praleidimui. Mėgaudamiesi pasivažinėjimu gryname ore, žmonės taip pat aktyviai leidžia laiką, dailina kūno linijas, bei stiprina organizmą. Tie, kurie dviračių sportu užsiima profesionaliai, didžiąją savo laiko dalį skiria būtent dviračiams ir viskam kas su tuo susiję. Apie dviratininkus sklando daugybė juokelių ir stereotipų. Štai keletas pačių įsimintiniausių.

Dviratininkai labiau mėgsta likra, nei džinsus. Išties, dviratininkai dažniau renkasi kūną aptempiančius drabužius, nei džinsus ar kitus laisvalaikio rūbus. Važinėjantys dviračiu, rūbus renkasi atsakingai, būtent aptempti rūbai yra aerodinamiškesni, patogesni ir labiau tinka važinėjimui dviračiu. Be to, pasirinkus platesnius drabužius, važiuoti gali būti sudėtingiau, plevėsuojantys drabužiai sukuria oro pasipriešinimą, be to gali įsipainioti į dviračio grandinę.

Dviratininkai, maždaug pusę savo atlyginimo išleidžia dviračiams ir su jais susijusiai įrangai. Dviračių entuziastai, kaip ir kitų sričių atstovai, stengiasi į savo mėgiamą veiklą investuoti kuo daugiau. Taip yra dėl to, jog važinėjimas dviračiu teikia džiaugsmą, tobulesnės detalės leidžia greičiau važiuoti arba tiesiog kosmetiškai patobulinti savo dviratę transporto priemonę.

Dviratininkai praleidžia daugiau laiko valydami ir prižiūrėdami savo dviračius, nei savo pačių namus. Dažnas dviratininko artimasis susitiktų, jog rūpinimasis dviračiu kartais erzina, tačiau jie nieko negali pakeisti. Dviratis tampa svarbia dviratininkų gyvenimo dalimi.

Bateliai, skirti važinėti dviračiu, veikiausiai yra brangiausi bateliai, kuriuos turi dviratininkai. Tai įrodo, jog dviratininkai investuoja ne tik į pačius dviračius, tačiau ir į aprangą, įrangą ir kitus reikalingus atributus. Batelių kaina kartais išties didžiulė, todėl šis stereotipas sklando ne veltui.

Dauguma dviratininkų didžiąją savo laiko dalį praleidžia būtent važinėdami, priešingai nei tie, kurie dirba ofisuose ir juose leidžia tiek pat ar dar daugiau laiko. Šiuo atžvilgiu, dviratininkams žymiai geriau, jie nuolat juda, sportuoja, kvėpuoja grynu oru ir stiprina savo kūną bei sveikatą. Sėdintys ofise, to padaryti dažnai negali, todėl net ir suprasdami, jog dviratininkai irgi dirba tik savaip, įprasti ofiso žmonės jiems pavydi.

Dviratininkai skutasi kojų plaukus. Yra teigiančių ir tai, jog dviratininkai skutasi kojų plaukus, vien tam, kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas. Dėl šio fakto reikėtų pasiklausti jų pačių. Kalbant apie moteris dviratininkes, viskas yra savaime suprantama. Na, o vyrai vadovaujasi savo įsitikinimais, todėl kai kurie jų gali depiliuoti kojų plaukus, o kiti, tiesiog leidžia jiems augti įprastai.

Kiekviena sporto šaka, turi savo entuziastų. Dviratininkų visame pasaulyje yra išties nemažai. Daugelis jų užsiima šiuo sportu profesionaliai, dalyvauja varžybose ir džiaugiasi puikiais rezultatais. Kai kuriose šalyse ši sporto šaka yra ypač populiari. Net ir neužsiiminėdami tuo profesionaliai, žmonės kasdien važinėja dviračiais ir įtraukia tai į savo dienotvarkę kaip įprastą reiškinį. Važinėtis dviračiu smagu, tai nereikalauja daug jėgų ir pastangų. Profesionalai į tai žiūri iš savo prizmės, jie turi įvairias, jiems tinkančias važiavimo technikas, aprangos detales ir daugybę kitų dalykų, padedančių efektyviau važiuoti ir siekti geriausių rezultatų. Su daugeliu minėtų stereotipų sutinka ir patys dviratininkai, negalėdami paneigti to, kas pasakyta. Žinoma, kai kuriuos teiginius jie linkę paneigti, tačiau taip pat sutinka, jog didžioji dalis stereotipų yra grynų gryniausia tiesa. Šie stereotipai nepasako nieko blogo, tiesiog pabrėžia pagrindinius dviratininkų bruožus ir iškelia juos į paviršių.