Dažniausi pasiteisinimai nevažinėti dviračiu

Paprastai, pasivažinėjimui dviračiu dauguma renkasi parką, užmiesčio vietoves ar ramesnes miesto vietas. Daugelis žmonių yra prisiklausę įvairių mitų, apie tai, jog mieste važinėti dviračiu nesaugu ir sudėtinga. Išties, tokios nuomonės gana neteisingos ir važinėjimas dviračiu mieste, turi gerokai daugiau privalumų nei gali atrodyti. Dažniausiai, mieste galima išvysti važiuojančius automobilius, viešąjį transportą ir pėsčiuosius. Dviratininkai, kur kas retesnis reiškinys. Vis dėlto, automobilius ar viešąjį transportą pakeitus dviračiais, miestai būtų gerokai švaresni, nesusidarytų kamščiai, o žmonės būtų sveikesni ir laimingesni. Deja, taip nėra, o žmones nuo dviračių atgraso įvairūs nusistovėję stereotipai arba tiesiog jų pačių sugalvoti keisti pasiteisinimai. Štai keletas dažniausiai girdimų pasiteisinimų nevažinėti dviračiu (miglior misuratore di pressione):

Dviračiai labai brangūs. Kalbant apie dviračių kainas specializuotose parduotuvėse, jos iš tiesų gana didelės, tačiau visai nebūtina pirkti naujo arba labai brangaus dviračio. Naudoti dviračiai dažnai būna puikios būklės ir tarnauja dar daugelį metų, tereikia tinkamai prižiūrėti. Gerai paieškojus, naudotą dviratį galima įsigyti pakankamai pigiai ir tam nereikia taupyti ištisus metus arba skolintis greitųjų paskolų. Be to, dabar pakankamai nemažai dviračių nuomos punktų, todėl dviračius galima tiesiog išsinuomoti.

Keliauti dviračiu trunka labai ilgai. Mieste, paprastai yra daug mašinų, o tai reiškia, kad susidaro didžiuliai kamščiai. Važiuojant dviračiu, kamščių galima išvengti, o tai reiškia, jog galima nuvažiuoti į norimą vietą greičiau. Tereikia pabandyti matuoti laiką važiuojant automobiliu, viešuoju transportu ir dviračiu. Rezultatai gali nustebinti.

Važiavimas dviračiu vargina. Kuo daugiau važinėjama dviračiu, tuo geresnė fizinė forma. Bėgant laikui važinėjimas dviračiu tampa malonumu. Galima pradėti nuo mažesnių distancijų ir palaipsniui jas didinti. Pasirinkus tinkamą greitį, važiavimas dviračiu neatima daug jėgų ir visai nejaučiamas nuovargis.

Negaliu važiuoti dviračiu su oficialiais darbo drabužiais. Galima! Važiuojant dviračiu rūbai tikrai neišsiteps, jei tik bus taisyklingai važiuojama ir išvengiama pelkių. Sijonas ar aukštakulniai, taip pat ne problema. Tereikia pasirinkti tinkamo ilgio ir modelio sijoną. Važiuojant dviračiu apatinės kelnaitės tikrai nesimato, o važiuoti dviračiu dėvint sijoną dar patogiau. Aukštakulniai taip pat maišo ne visada, na, o jei bateliai visiškai nepritaikyti važinėjimui dviračiu, juos tiesiog galima pasiimti su savimi, o prireikus persiauti. Taigi, drabužiai taip pat ne pasiteisinimas!

Dviračiu galima važinėti tik šiltuoju metų laiku. Yra posakis, jog „nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“. Tai viską pasako. Lyjant, galima vilkėti lietpaltį. Spaudžiant šaltukui, tereikia daugiau drabužių, taip pat nepamiršti pirštinių, šaliko ir storų kojinių. Pradėjus važiuoti, kūnas sušyla ir po keleto minučių, šaltis nebėra jaučiamas. Labiausiai šąlančios kūno vietos yra nosis ir rankos, tinkamai jas apsaugojus, šaltis bus visai nebaisus.

Nėra kur palikti dviračio. Yra tikrai nemažai vietų būtent dviračiams parkuoti. Jei šalia reikiamo pastato tokios vietos nėra, tereikia pastatyti dviratį taip, jog jis nemaišytų praeiviams ir automobiliams, prirakinti jį prie tvoros ar stulpo ir jis bus saugus ferro da stiro con caldaia.

Važinėjimas dviračiu, gali būti kasdienis procesas įtrauktas į įprastinę dienotvarkę, ilgainiui tai tampa gyvenimo būdu. Nors dviračių miestuose dar nėra itin daug, žinoma tai priklauso nuo šalies, tačiau susidomėjimas dviračiais didėja ir yra manoma, jog laikui bėgant dviračiai taps kur kas populiaresni. Keliauti jais yra saugu, tereikia laikytis kelių eismo taisyklių ir teisingai važiuoti, tuomet nekils jokių problemų. Tereikia išbandyti šią transporto priemonę savo kasdienėje rutinoje ir stebėti rezultatus. Bandydami, nieko neprarasime.