Kuris dviratis tau tinkamiausias?

types-of-bicycles

Šias laikais dviratis darosi vis populiaresnis, žmonės jais naudojasi tiek važiuodami į darbą, tiek atostogaujant. Tai nesudėtinga transporto priemonė tinkanti visiems, tačiau išsirinkti jums geriausiai tinkantį dviratį nėra lengva. Anksčiau nuėjus į parduotuvę iš dviejų dviračių išsirenki gražesnį, o dabar net galva pradeda svaigti nuo tokios daugybės skirtingų dydžių, stilių ir spalvų dviračių. Tai kaip išsirinkti sau tinkamiausią?

Jeigu gyvenate mieste ir dviračio jums reikia tik trumpoms kelionės į darbą ar apsipirkti, tai jums puikiai tiks miesto dviratis. Tai nebrangus dviratis, skirtas kasdienėms kelionėms. Jo balnelis platesnis, sėdima beveik stačiai, dėl to jis labai patogus. Miesto dviratis puikiai tinka ir moterims, nes jo rėmas turi žemą viršutinį vamzdį, todėl labai lengva nuo jo nulipti net vilkint sijoną, be to šis dviratis dažniausiai turi pritvirtintą krepšelį bei veidrodėlius, būtinus važiuojant mieste. „Fitness“ dviratis taip pat puikiai tinka miestui. Jis skirtas vidutiniams atstumams tiek mieste, tiek užmiestyje, tačiau yra daug greitesnis negu miesto dviratis, jo kaina taip pat truputį aukštesnė. Šis dviratis pasižymi agresyvumu bei veržlumu, todėl jį daugiausia renkasi vyrai. Jeigu jūs dviračiu važinėjate ne tik mieste, bet ir parkų takais, tai galbūt hibridinis dviratis yra būtent jums. Šios rūšies dviračiai yra universalūs, puikiai tinkantys nedideliems atstumams. Jie turi ir kalnų ir miesto dviračių savybių, tačiau nėra geriausi nė vienoje srityje.

Mėgstate važiuoti geru keliu ir greitai? Tai jums tinkamiausias yra plento dviratis. Jis skirtas ilgiems atstumams, yra lengvas ir puikiai tinka varžyboms. Deja, jų kaina gali būti labai aukšta ir jis nėra toks patogus kaip prieš tai išvardinti dviračiai. Jo sėdynė yra aukščiau negu vairas, todėl dviratininko nugara yra horizontalioje padėtyje. Plento dviratis taip pat netinkamas kasdienėms kelionėms ar turizmui, tačiau jeigu jūs greičio mėgėjas ir jums patinka minti pedalus miško keliais, tai galite išbandyti ciklokrosą. Jis turi dvi poras ratų ( skirtus plentui ir bekelei) ,todėl yra tinkamas tiek asfaltui, tiek prastiems miško keliams. Prie jo taip pat galima pritvirtinti bagažinę ir jis pigesnis negu plento dviratis.

Žmonėms, mėgstantiems daug laiko praleisti gamtoje ir važiuoti į turistines keliones, tikrai patiks turistinis dviratis. Tai pigus ir patogus dviratis, pritaikytas ilgoms kelionėms su daug bagažo, tačiau jis puikia tinka ir kasdieniams pasivažinėjimams. Šie dviračiai taip pat turi daugybę priedų: laikiklius gertuvėms, pompai, lempoms, purvasaugiams, dėklą įrankiams bei bagažines priekyje ir gale. Tačiau tikriems ekstremistams labiausiai tiks kalnų dviratis. Su juo galima važiuoti purvu, žvyru, smėliu, laukais ar miško takais. Tai tvirtas ir stabilus dviratis, tačiau jis skirtas važiavimui bekele, važiuojant asfaltu jis greičiu nė iš tolo neprilygsta kitiems dviračiams. Kalnų dviračiai nėra labai brangūs, tačiau jie turi ir sportinius modelius, kurių kainos yra gerokai aukštesnės.

Daugelis dviračiuose ieško ne patogios transporto priemonės, o hobio. Laisvo stiliaus dviratis „BMX“ labai populiarus būtent tarp tokių žmonių. Šis dviratis skirtas akrobatiniams triukams ore. Dviračio rėmas yra labai mažas, todėl jis yra lengvas ir manevringas. Su „BMX“ galima stovėti arba šokinėti ant vieno rato, šokinėti nuo rampos ir panašiai. Laisvo stiliaus dviračiai ypač populiarūs tarp paauglių, jų kaina nėra didelė, tačiau elitiniai „BMX“ dviračiai profesionalams yra pakankamai brangūs.

Originalumo siekiantiems ir norintiems išreikšti save tikrai patiks pramoginiai dviračiai. Jie nėra sukurti kasdieniniam naudojimui ir netinka ilgoms kelionėms, tai stilingi „retro“ dviračiai skirti savaitgalių pasivažinėjimams arba kurortams. Labai patogūs ir nebrangūs dviračiai. Tačiau jeigu jūs ieškote tikrai nestandartinio dviračio, tai galite įsigyti pusiau gulomis minamą dviratį, dar vadinamą „velomobiliu“. Tokiame dviratyje jūs galėsite patogiai atsisėsti, net truputį atsilošti ir minti pedalus ištiestomis kojomis. Tai labai savotiškas,tačiau patogus dviratis.

Taigi, dviračių rūšių yra daugybė. Jie visi turi ir pliusų ir minusų, tačiau jeigu nuspręsite kur ketinate važinėti ir kiek dažnai, tada tikrai surasite savo svajonių dviratį.

Geriausi dviračių takai Lietuvoje

cycling-lithuania

Lietuva yra šalis besididžiuojanti savo gamtos įvairove bei grožiu . Mes turime daugybę upių, ežerų, pievų ir miškų, kurie atveria nuostabius vaizdus, o kaip geriau galime šiais gamtovaizdžiais pasidžiaugti, jeigu ne važiuojant dviračiu. Kadangi dviračių žygiai vis labiau populiarėja, tai atsiranda vis daugiau dviračių takų, kurie pradžiugina stulbinančiu gamtos grožiu bei poilsiu nuo miesto triukšmo. Štai keletas dviračių takų maršrutų, kuriais tikrai nenusivilsite.

Žmonėms, norintiems važinėti dviračiu su šeima ir vaikais, yra daugybė neilgų atstumų dviračių takų, kurie jūsų per daug nenuvargins, bet leis pasidžiaugti gamta ir turiningai praleisti laiką. Vienas iš tokių takų yra Švenčionių „Mažasis šeimos dviračių takas“. Maršruto ilgis tik 3 km. Tai asfaltuotas, miškų apsuptas dviračių takas, kuriuo važiuodami mažieji dviratininkai galės ne tik pažaisti miško pakraštyje, bet ir pailsėti poilsio stotelėse, o maršrutas baigiasi prie Bėlio ežero su nardymo bokšteliais ir mažiesiems įrengta maudymosi aikštele. Kitas puikus dviračių takas yra „Karmazinų pažintinis takas“. Jo ilgis yra 6 km., tačiau dviračių takas driekiasi tik 4 km. Šis takas yra Neries regioniniame parke, kur galima regėti didžiulius pilkapynus, Velniakampio kalną, kur senovėje „velniai ir raganos puotą keldavę“, susipažinti su miškingu Neries slėniu, istorine bei mitologine upės reikšme. Šiame take taip pat atrasite penkias poilsio vietas, kuriose yra laužavietės su pavėsinėmis, gelbėjančiomis nuo permainingo oro.

Daugiau užsigrūdinusioms dviračių mylėtojų šeimoms puikiai tiks „Dauguvos – Nemuno takoskyros dviračių takas“. Takas driekiasi 9 km. ir prasideda Sirvėtos regioninio parko direkcijos kieme. Iš pradžių kelias yra asfaltuotas, vėliau pereina į žvyrkelį. Šis dviračių maršrutas veda pro piliakalnius, Aučynų kryžių bei kapines, Saločio telmologinį draustinį ir galiausiai Mergežerio ežerą, kur galite apsisukti ir grįžti į Sirvėtos regioninį parką arba važiuoti toliau. Iššūkius mėgstančioms šeimoms tikrai patiks Sartų regioniniame parke esanti dviračių trasa „Tarp Zalvio ir Zalvės“. Šioje trasoje jūs rasite keletą stačių įkalnių, skirtingų kelio dangų. 13 kilometrų maršrutą patartina pradėti Antazavėje, kur galėsite apžiūrėti Dievo apvaizdos bažnyčią, Antazavės dvarą ir parką, esantį Zalvio ežero šlaite. Vėliau galima mėgautis nuostabiais vaizdais Zalvelės upės pakrantėje ir atsipūsti prie seno vandens malūno. Važiuojant toliau išvysite Dembų bei Velikuškių II-jį piliakalnį, apsuptą Sartų ir Zalvės ežerų. „Tarp Zalvio ir Zalvės“ dviračių trasa baigiasi prie įspūdingo Bradesių ąžuolo, kurio amžius siekia 600 metų.

Varnių regioninis parkas nudžiugins visus, ieškančius ilgesnių atstumų dviračių trasų. „Žąsūgalos dviratininkų trasos“ ilgis 32 kilometrai, o jos pradžioje yra veikiantys dviračių nuomos punktai. Trasa veda pro Biržuvėnų dvarą, I-ojo Pasaulinio karo vokiečių kapines, Etnografijos muziejų, Laumės pėdą. Nuo Laumės Pėdos dviračių takas veda į Jomantų miško pažintinį taką, vėliau pro Sydeklių ežerą, prie Žąsūgalos kalvos, kur galima susipažinti su kalvos istorija, Žąsūgalos draustinio vertybėmis. Nuo čia važiuojama link Virvytės upės, kurios ištakose yra paukščių stebėjimo bokštelis. O jeigu ir ši trasa jums pasirodys per trumpa, tai „Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas“, esantis Labanoro regioniniame parke, tikrai jūsų nenuvils. Turistinis maršrutas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams tęsiasi net 74 kilometrus. Šis takas ves jus pro Etnokosmologijos muziejų Kulionių kaime, Molėtų astronomijos observatoriją, Senovinę dangaus stebyklą ir etnografinę sodybą. Maršruto pietrytinėje dalyje yra Kraujelių mitologinis akmuo, Obelynės etnografinis kaimas bei Kertuojos piliakalnis ir senovinė gyvenvietė. Vakariniame Baltųjų Lakajų krante yra įsikūręs Rudesos kaimelis. Keliaujant pro Mindūnus galima aplankyti Molėtų krašto žvejybos muziejų, tai vienintelis žvejybos muziejus Lietuvoje. Šiame maršrute taip pat yra poilsio stotelių bei stovyklaviečių nakvynėms palapinėse.

Šiuo metu galima atrasti daugybę dviračių trasų visoje Lietuvoje. Jos puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek tikriems dviračių aistruoliams. Tačiau nemėgstantiems keliauti dviračių trasomis svarbiausia nenusiminti, pasiimti žemėlapį, patiems susikurti sau tinkantį maršrutą ir leistis į kelią.

Važiavimas dviračiu – vienas efektyviausių būdų stiprinti savo sveikatą

cycling-benefits-on-health

Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip stengiasi rūpintis savo sveikata bei palaikyti gerą fizinę būklę. Vieni bando tai pasiekti laikydamiesi įvairiausių dietų, kiti – eidami į sporto klubą ar bėgiodami parke, tačiau dietoms reikia kantrybės, o sportavimui – laiko, todėl vis daugiau žmonių ieško būdų kaip suderinti užimtą dienotvarkę su sportu, todėl gatvėse vis daugėja dviračių entuziastų. Dviračiais gali naudotis tiek vaikai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tai ne tik greita ir aplinkai draugiška transporto priemonė, bet ir puikus sveikatos šaltinis.

Kineziterapijos specialistai tvirtina, kad važiavimas dviračiu padeda užtikrinti puikią žmogaus savijautą ir yra labai naudingas sveikatai.Važiuojant dviračiu žmonės išgeria daugiau vandens, todėl efektyviau valosi organizmas. Be to pėdalų mynimas padeda mažinti riebalinį audinį, padeda sudeginti nereikalingas kalorijas bei pagreitina medžiagų apykaitą, todėl yra ypač naudingas žmonėms turintiems antsvorio (minant dviratį vos pusvalandį mūsų organizmas sudegina apie 350 kcal.). Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, ypač kojų ir sėdmenų, be to didėja kojų sanarių lankstumas. Taipogi dviratis nėra toks žalingas mūsų sanariams kiek bėgimas, nes pėdalų mynimas sumažina krūvį ne tik sanariams, bet ir visam organizmui.Važiavimas dviračiu taip pat naudingas žmonėms turintiems trumparegystę, mat kai važiuodami žiūrite į tolį, žvilgsnis fokusuojasi į toli esančius objektus, teigiamai veikdamas akies raumenis.

Dviratis – puiki širdies stiprinimo priemonė. Naudodamiesi dviračiu daromės ištvermingesni, gerėja plaučių ir širdies kraujotaka, tai padeda išvengti kraujagyslių ligų,didelio cholesterolio kiekio kraujyje. Žmonėms, besirenkantiems dviratį kaip sporto priemonę, 50 proc. sumažėja infarkto rizika. Važiavimas dviračiu yra tarsi kardio treniruotė, kuri stiprina mūsų širdį, padeda reguliuoti pulsą bei mažinti kraujo spaudimą.
Žmonėms, patiriantiems stresą bei nuovargį, dviratis yra puiki išeitis. Važiuojant dviračiu į darbą nereikia baimintis dėl eismo kamščių, be to tai daug pigesnė transporto priemonė, nereikia sukti galvos dėl degalų kainų, mašinos draudimo, visa tai mažina streso lygį. Grynas oras atpalaiduoja, išlaisvina mūsų mintis ir padeda nusiraminti. Gamtoje organizmas geriau pasisavina deguonį, o jos grožis ir harmonija padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą ir blaivų protą. Važiavimas dviračiu gryname ore skatina gamintis vitaminą D, kuris reikalingas tam, kad kaulai pasisavintų kalcį. Dviratis – taip pat puiki priemonė pailsėti nuo darbo savaitgaliais ir praleisti laiką gamtoje, pabėgti nuo mus supančio triukšmo, kuris daro įtaką mūsų sveikatos būklei ir neleidžia tinkamai pailsėti. Šiuo sportu galima užsiimti su šeima ar draugais, kurie padeda atsikratyti melancholijos bei atgauti gerą nuotaiką.

Reguliariai minant pėdalus gryname ore stiprėja mūsų imunitetas, be to dviratininkams geriau išsivystęs balanso pojūtis, koordinacija. Važinėjantis dviračiu įvairiomis oro sąlygonis stiprinamas mūsų organizmą, tad mažiau šansų, kad susirgsite atėjus šaltąjam metų laikui. Statistikos duomenimis įrodyta, kad žmonėms, po darbo praleidžiantiems laiką ant sofos, yra 70 proc. didesnė tikimybė persišaldyti atėjus žiemai, negu žmonėms, reguliariai besivažinėjantiems dviračiu.

Susidomėjusiems šia transporto priemone patartina iš pradžių nepersistengti – pradedantiesiems siūloma važinėti dviračiu 30 min. tris kartus per savaitę. Taip pat dviratį rinktis turėtumėte pagal savo ūgį – važiuojant netinkamo dydžio dviračiu galima pervargti, per daug įtempti raumenis. Taip pat nepamirškite šalmo bei kelių eismo taisyklių.
Taigi važiuoti dviračiu gali visi žmonės, nesvarbu nei jų amžius, nei pareigos. Vieni dviračiu naudojasi norėdami pagerinti savo sveikatą, kitiems dviratis – neatskiriama poilsio dalis. Ši pigi transporto priemonė ne tik nekenkia aplinkai, bet ir padeda organizmui, gerina mūsų savijautą. Dviratis yra nepamainomas žvalumo bei geros nuotaikos šaltinis.

Pirmieji dviračiai

first-bicycle

Jeigu kas nors paklaustų, kaip atrodė pirmasis pasaulyje dviračio prototipas, tikriausiai ne vienas iš jūsų jį įsivaizduotų kaip paprasčiausią medinį pagalį su prie jo pritvirtintais ratais, ir būtų visiškai teisus. Tai kas ir kaip ištobulino šį išradimą, kol jis galiausiai pavirto mūsų gerai žinomu ir mylimu dviračiu?

Pirmasis užpatentuotas šiuolaikinių dviračių pirmtakas atsirado 1817 metais, kai vokietis Karlas Draizas sumanė patobulinti iki šiol egzistavusį „Ratinį arkliuką“ (medinę ašį su ratais). Pirmiausia baronas fon Draizas dviračiui pritaikė vairalazdę, kuria buvo galima daug lengviau sukioti priekinį ratą, o kad kelionė būtų patogesnė pritvirtino prie jo sėdynę – pagalvę. Kojos vis tiek beveik liesdavo žemę, bet tai buvo būtina norint nuo jos atsispirti. Važiavimas dviračiu pasidarė daug patogesnis, o vokiečių baronas savo išradimu net pasiekė tolimojo važiavimo rekordą – per keturias valandas jis nuvažiavo 70 kilometrų. Deja, Karlo Draizo išradimai vadovybei pasirodė lengvabūdiški ir jis buvo atleistas iš savo pareigų.

Rusų šaltiniai byloja, kad pirmasis dviratis buvo išrastas 1801 metais rusų baudžiauninko Jerifo Artamonovo. Teigiama, kad jis, pasitelkęs savo pirmtakų išradimus, sukonstravo pavaromis sukamą metalinį dviratį, kuris turėjo ir vairą,ir kojinę pavarą, o priekinis ratas buvo dvigubai didesnis už užpakalinį. Bet šis dviratis populiarumo nesulaukė, Artamonovas jo neužpatentavo ir išradėju nėra laikomas.

Dviračio išradimai Anglijos taip pat neaplenkė. Čia, 1839 metais anglas Kirkpatrikas Macmillanas išrado ir užpatentavo pirmąjį pasaulyje pedalais varomą dviratį. Šis dviratis svėrė 34 kilogramus, turėjo medinį rėmą, o prie jo buvo pritvirtinta išskaptuota medinė arklio galva. Užpakalinį ratą, kuris buvo didesnis už priekinį, ir pedalus jungė svertai, kuriuos, norint važiuoti, reikėjo judinti pirmyn ir atgal. 1842 metais Kirkpatrikas savo sukonstruotu dviračiu sukėlė pirmąją dviračio avariją – partrenkė į gatvę išbėgusį berniuką ir turėjo sumokėti 5 šilingų baudą.

Prancūzija taip pat prisidėjo prie dviračio evoliucijos. Diližanų parduotuvės savininkas prancūzas Pjeras Mišo gavo užsakymą pataisyti sulaužyto dviračio ratą, tačiau vietoj to sumąstė kaip dviratį būtų galima patobulinti. Jis su sūnumi sugalvojo, kad važiuoti būtų daug patogiau pedalus pritvirtinus prie priekinio,o ne užpakalinio rato. Jų idėja pasitvirtino ir Pjeras įkūrė pirmą dviračių gamyklėlę, o kitais metais jam pavyko parduoti net 142 dviračius.

Dviračių gamintojai suprato, kad kuo didesnis bus priekinis ratas, tuo toliau bus galima nuvažiuoti apsukus pedalą, todėl priekinis ratas nepaliaujamai didėjo. Dviratininkas sėdėjo labai aukštai, todėl bet koks staigus stabdymas versdavo dviratį apsisukti apie priekinę ašį ir nuversti dviratininką ant galvos, rizikuojant nusisukti sprandą.

Vienodo skersmens ratų dviračiai, kurie turėjo trapecijos formos rėmą ir netgi grandininę pavarą, pasirodė tik 1885 metais. Jie buvo vadinami „saugiais“ dviračiais ir jų išvaizda beveik niekuo nesiskyrė nuo šiuolaikinių dviračių, tačiau jie keldavo gana daug triukšmo, nes ratai buvo apvilkti ištisine guma. Tačiau škotas Džonas Denlopas po poros metų šią problemą išsprendė. Jis, norėdamas patobulinti savo sūnaus dviratį, sumanė dviračio padangas padaryti iš guminės žarnos, pripildytos vandeniu, vėliau vandenį pakeitė oru. Jo išradimas buvo panaudotas lenktyniniame dviratyje, po to ir visuose kituose gaminiuose. Denlopas užpatentavo savo išradimą, o pramonininkai greitai išpirko visas patento teises, tačiau ir dabar Denlopo pavardę galima pamatyti ant daugelio automobilių padangų.

Taigi, dviračių istorija siekia tolimus laikus. Jie prasidėjo nuo paprasčiausio medžio su ratais, ir pamažu, daugelio žmonių dėka, tobulėjo, kol atsirado mums puikiai pažįstamas šiuolaikinis dviratis. Tačiau net dabar dviračiai nepaliaujamai tobulėja, todėl galime tik svarstyti, kaip jie atrodys ateityje.