Stereotipai apie dviratininkus

Dviračių sportu galima užsiiminėti profesionaliai arba tiesiog mėgėjiškai. Dauguma, dėl laiko stokos ar kitų priežasčių, pasivažinėjimą dviračiu tiesiog priskiria aktyviam laisvalaikio praleidimui. Mėgaudamiesi pasivažinėjimu gryname ore, žmonės taip pat aktyviai leidžia laiką, dailina kūno linijas, bei stiprina organizmą. Tie, kurie dviračių sportu užsiima profesionaliai, didžiąją savo laiko dalį skiria būtent dviračiams ir viskam kas su tuo susiję. Apie dviratininkus sklando daugybė juokelių ir stereotipų. Štai keletas pačių įsimintiniausių.

Dviratininkai labiau mėgsta likra, nei džinsus. Išties, dviratininkai dažniau renkasi kūną aptempiančius drabužius, nei džinsus ar kitus laisvalaikio rūbus. Važinėjantys dviračiu, rūbus renkasi atsakingai, būtent aptempti rūbai yra aerodinamiškesni, patogesni ir labiau tinka važinėjimui dviračiu. Be to, pasirinkus platesnius drabužius, važiuoti gali būti sudėtingiau, plevėsuojantys drabužiai sukuria oro pasipriešinimą, be to gali įsipainioti į dviračio grandinę.

Dviratininkai, maždaug pusę savo atlyginimo išleidžia dviračiams ir su jais susijusiai įrangai. Dviračių entuziastai, kaip ir kitų sričių atstovai, stengiasi į savo mėgiamą veiklą investuoti kuo daugiau. Taip yra dėl to, jog važinėjimas dviračiu teikia džiaugsmą, tobulesnės detalės leidžia greičiau važiuoti arba tiesiog kosmetiškai patobulinti savo dviratę transporto priemonę.

Dviratininkai praleidžia daugiau laiko valydami ir prižiūrėdami savo dviračius, nei savo pačių namus. Dažnas dviratininko artimasis susitiktų, jog rūpinimasis dviračiu kartais erzina, tačiau jie nieko negali pakeisti. Dviratis tampa svarbia dviratininkų gyvenimo dalimi.

Bateliai, skirti važinėti dviračiu, veikiausiai yra brangiausi bateliai, kuriuos turi dviratininkai. Tai įrodo, jog dviratininkai investuoja ne tik į pačius dviračius, tačiau ir į aprangą, įrangą ir kitus reikalingus atributus. Batelių kaina kartais išties didžiulė, todėl šis stereotipas sklando ne veltui.

Dauguma dviratininkų didžiąją savo laiko dalį praleidžia būtent važinėdami, priešingai nei tie, kurie dirba ofisuose ir juose leidžia tiek pat ar dar daugiau laiko. Šiuo atžvilgiu, dviratininkams žymiai geriau, jie nuolat juda, sportuoja, kvėpuoja grynu oru ir stiprina savo kūną bei sveikatą. Sėdintys ofise, to padaryti dažnai negali, todėl net ir suprasdami, jog dviratininkai irgi dirba tik savaip, įprasti ofiso žmonės jiems pavydi.

Dviratininkai skutasi kojų plaukus. Yra teigiančių ir tai, jog dviratininkai skutasi kojų plaukus, vien tam, kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas. Dėl šio fakto reikėtų pasiklausti jų pačių. Kalbant apie moteris dviratininkes, viskas yra savaime suprantama. Na, o vyrai vadovaujasi savo įsitikinimais, todėl kai kurie jų gali depiliuoti kojų plaukus, o kiti, tiesiog leidžia jiems augti įprastai.

Kiekviena sporto šaka, turi savo entuziastų. Dviratininkų visame pasaulyje yra išties nemažai. Daugelis jų užsiima šiuo sportu profesionaliai, dalyvauja varžybose ir džiaugiasi puikiais rezultatais. Kai kuriose šalyse ši sporto šaka yra ypač populiari. Net ir neužsiiminėdami tuo profesionaliai, žmonės kasdien važinėja dviračiais ir įtraukia tai į savo dienotvarkę kaip įprastą reiškinį. Važinėtis dviračiu smagu, tai nereikalauja daug jėgų ir pastangų. Profesionalai į tai žiūri iš savo prizmės, jie turi įvairias, jiems tinkančias važiavimo technikas, aprangos detales ir daugybę kitų dalykų, padedančių efektyviau važiuoti ir siekti geriausių rezultatų. Su daugeliu minėtų stereotipų sutinka ir patys dviratininkai, negalėdami paneigti to, kas pasakyta. Žinoma, kai kuriuos teiginius jie linkę paneigti, tačiau taip pat sutinka, jog didžioji dalis stereotipų yra grynų gryniausia tiesa. Šie stereotipai nepasako nieko blogo, tiesiog pabrėžia pagrindinius dviratininkų bruožus ir iškelia juos į paviršių.

Faktai apie dviračius

Dviratis, tai viena patogiausių ir populiariausių transporto priemonių, draugiškų gamtai. Juo važinėja milijonai žmonių visame pasaulyje. Kai kurie, be dviračių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Tai puiki priemonė greičiau nukeliauti iš taško A į tašką B, bei puiki priemonė sportui ir aktyvaus laisvalaikio praleidimui. Dviračiu gali važinėti ir vaikai ir senjorai, tai transporto priemonė neturinti jokių amžiaus limitų. Dviračiai populiarūs visame pasaulyje, tikriausiai būtent dėl to yra galybė įdomios informacijos apie šią dviratę transporto priemonę. Štai keletas įdomių faktų susijusių su dviračiais:

  • Kiekvienais metais pagaminama maždaug 100 milijonų dviračių.
  • Vien Kinijoje suskaičiuojama maždaug pusė milijardo dviračių. Kinijos populiacija taip pat didžiulė, tačiau dviračių skaičius taip pat įspūdingas.
  • Pirmieji dviračiai buvo mediniai, tačiau tokie dviračiai buvo pakankamai nesaugūs ir laikui bėgant juos pakeitė gerokai tobulesni.
  • Viena žymių pasaulio feminisčių Susan B. Anthony kartą pasakė, kad dviračio išradimas moterims davė kur kas daugiau laisvės, nei kas nors kitas pasaulyje, bei pavadino šią dviratę transporto priemonę „laisvės mašina“.
  • 1900 m. pradžioje, buvo populiarios dviračių lenktynės, trunkančios net 6 dienas. Nugalėtoju būdavo skelbiamas, tas, kuris per šešias dienas nuvažiuodavo didžiausią atstumą. Lenktynių metu, dviratininkai labai trumpai miegodavo, todėl dažnai jiems prasidėdavo net haliucinacijos.
  • Vienoje Mičigano gatvėje, draudžiama važinėti motorinėmis transporto priemonėmis. Šioje gatvėje galima važiuoti tik dviračiais, eiti pėsčiomis arba pasibalnoti žirgą.
  • 1890 metais, buvo kilęs susirūpinimas, dėl to, jog moterys važiuojančios dviračiu bei sėdėdamos ant sėdynės turi šiek tiek pražergti kojas ir tuo pat metu minti pedalus, o tai pasak kai kurių nuomonių, galėjo sukelti susijaudinimą. Dėl šios priežasties, moterų dviračiai turėjo mažiau patogias sėdynės arba jų neturėjo visai, be to, vairas buvo pakankamai aukštas, siekiant moteris apsaugoti nuo susijaudinimo važiavimo metu.
  • Manoma, jog Olandijoje yra daugiau dviračių nei pačių žmonių. Apskritai Olandija laikoma šalimi, kurioje dviračiai itin populiarūs, o jais važinėja didžioji dauguma olandų.
  • Dar vienas faktas, parodantis, jog dviračių Olandijoje tikrai daug yra tas, jog kasmet, Amsterdamo kanaluose randama ir ištraukiama maždaug 12000-15000 dviračių. Kodėl taip yra, spręskite patys.
  • San Francisko policijos departamentas įvardija, jog 90% dviračių vagių yra priklausomi nuo narkotikų, o dviračiai laikomi gatvės valiuta.
  • Tour de France yra laikoma populiariausiomis dviračių varžybomis pasaulyje.
  • Ilgiausias sukurtas tandeminis dviratis turi net 35 sėdynes, todėl lygiai tiek pat žmonių vienu metu gali važiuoti šia transporto priemone.
  • Didžiausias dviratis, kuriuo galima važiuoti, yra sukurtas Vokietijoje. Jo ratų skersmuo net 3,3 m! Važiuoti šiuo dviračiu tikrai įmanoma, tačiau tikras iššūkis ant jo užlipti ir nulipti.
  • Važiuojant dviračiu galima judėti net tris kartus greičiau nei einant pėsčiomis ir sunaudoti tiek pat energijos.

Dviračiai, tikrai puikus išradimas. Jų pagalba galima greitai judėti ir pasiekti norimą tikslą. Dviračius mėgsta ir moterys ir vyrai, nors anksčiau moterų ir vyrų dviračiai buvo gaminami pakankamai skirtingai, dėl nuomonių, jog važiuojant dviračiu moterys gali susijaudinti, šiandien į tokius dalykus nebekreipiamas dėmesys, todėl ir moterų ir vyrų dviračiai yra labai panašus. Žinoma, dviračio rėmai gali skirtis, tačiau pati dviračio struktūra ir dizainas yra panašus. Dviratis, puiki transporto priemonė leidžianti važiuoti pačiam, o esant būtinybei, galima pavėžėti ir kitą žmogų arba reikiamus nešulius. Perskaičius šiuos įdomius faktus susijusius su dviračiais, tik ir norisi nuvalyti dulkes nuo savo dviratės transporto priemonės ir važiuoti kur akys veda.

Važinėjimas dviračiu paverčia mus protingesniais ir laimingesniais

Ne paslaptis, jog važinėjimas dviračiu padeda padailinti kūno linijas. Įvairių tyrimų duomenimis, važinėjimas dviračiu taip pat padeda geriau mąstyti ir atsikratyti streso. Tereikia dviračio ir šiek tiek laisvo laiko. Paprastas važinėjimas dviračiu, tikrai turi įtakos smegenų veiklai stiprinti, bei įtampai mažinti. Įrodyta, jog bet kokia fizinė veikla, teigiamai veikia kūną ir mintis. Fizinis aktyvumas gali padėti net ir tiems, kurie turi rimtesnių problemų su nuolatiniu stresu bei įtampa. Fizinė veikla, judėjimas veikia kaip antidepresantai.

Dėl judėjimo naudos buvo atlikta nemažai tyrimų. Visi jie parodė teigiamus rezultatus ir teigia, jog judėjimas, fizinis aktyvumas yra puikus būdas pagerinti fizinę savijautą bei padeda išvengti streso, o vėlesniuose gyvenimo etapuose ir užklumpančios depresijos. Be abejo, judėjimo būdų yra įvairiausių ir kiekvienas gali rinktis tai, kas jam patinka labiausiai. Yra ir tokių, kurie labai sunkiai randa laiko sportui arba visai neturi laisvo laiko, nes visą jį pasiglemžia darbas, rūpesčiai, namų ruoša ir kitos problemos. Patarimų kaip susidėlioti savo dienotvarkę yra įvairių, tačiau dabar ne apie juos. Darbo dienos planas, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Visgi radus laiko sportui, šį laiką reikia išnaudoti kuo turiningiau.

Kalbant apie važinėjimo dviračiu naudą, tereikia į savo dienotvarkę įtraukti pasivažinėjimą dviračiu. Suprantama, jog tai padaryti kartais būna sunku, tačiau – įmanoma. Reguliarus važinėjimas dviračiu padeda atsipalaiduoti ir išlaisvina mintis, todėl pašalinama įtampa, mintys tampa šviesios ir gyvenimas atrodo gražesnis. Didelę įtaką šiam procesui turi ir grynas oras. Važinėjimas dviračiu reikalauja atviros erdvės, vadinasi, nėra kito pasirinkimo kaip tik važinėti lauke. Važinėjant, rekomenduojama negalvoti apie įprastinius dalykus, tiesiog džiaugtis gyva gamta, aplinkiniais, tyru oru ir laisvės akimirka.

Ne kartą įrodytą, jog pailsinus mintis, imtis naujos veiklos yra kur kas lengviau. Taip pat yra ir su įprastiniais darbais. Pasivažinėjus dviračiu, pasikraunama teigiamos energijos, kurią galima panaudoti neužbaigtiems darbams, užduotims ir kitiems dalykams. Važinėjant dviračiu, kvėpuojama grynu oru, o tai gerina kvėpavimo takų veiklą, taip pat širdies darbą bei fizinę savijautą ir išvaizdą. Nors važinėjimo metu nesudeginama daugybė kalorijų, tačiau dalis jų tikrai sudega, o tai reiškia, jog kūno linijos dailėja. Argi ne šaunu? Važinėti dviračiu išties paprasta ir tai neatima daugybės jėgų, tai tiesiog smagus laisvo laiko praleidimas bei atsipalaidavimas.

Dviračiu galima važinėti vieniems arba su palyda. Kiekvienas pasirenka sau labiausiai patinkantį variantą. Vieni mėgsta pabūti vieni, kiti mieliau renkasi kompaniją. Vienatvė taip pat reikalinga, reikia laiko būtent sau, tam, kad būtų galima susidėlioti mintis, jausmus ir kt. Tačiau, kartais norisi ir buvimo šalia ko nors artimo, kai kuriems vienatvė yra labai nemiela.

Akivaizdu, jog važinėjimas dviračiu „užkrečia“ vis daugiau žmonių. Tuo labiau, jog kasdien esame skatinami gyventi sveikiau, tausoti gamtą, aplinką bei mylėti save. Važinėjant dviračiu galima įgyvendinti visus šiuos punktus, taigi tai išties naudinga. Žinoma, protingesni gal ir netapsime, tačiau bent jau įkvėpsime gryno oro, o tai leis mintims veikti greičiau ir efektyviau. Rezultatai pastebimi pakankamai greitai. Visgi, norint geriau pasirodyti per tam tikrą žinių patikrinimą, yra rekomenduojama prieš tai pasivaikščioti arba pasivažinėti dviračiu gryname ore, mintys tampa šviežesnės, pailsėjusios, o tai leidžia geriau pasirodyti ir pasiekti aukštesnius rezultatus. Verta išbandyti. Važinėjimas dviračiu nieko nekainuoja, na gal tik laiką, kurio taip dažnai neturime ir kuris yra toks brangus.

Dviratis – populiariausias transporto priemonė

Dviračiai, tai viena populiariausių transporto priemonių pasaulyje. Taip pat, tai viena labiausiai energiją tausojančių transporto priemonių. Dviračiai skirti ne tik, tam, kad nukeliautume iš vienos vietos į kitą, tačiau taip pat ir sportui, varžyboms bei dviračių lenktynėms. Šiandien yra įvairiausių formų ir dydžių dviračių, įskaitant kalnų dviračius, sportinius dviračius, dviračius šeimoms, vaikiškus dviratukus ir pan.

Šiandien dviračius renkasi daugybė žmonių. Nuo pačių mažiausių iki garbingo amžiaus senjorų. Tai transporto priemonė, kuri neapibrėžia ribų, todėl juo važinėti gali visi norintys. Dviračiu galima lengvai ir greitai pasiekti darbą, mokyklą, taip pat galima leistis į turistinius žygius ar kitas turistines keliones. Yra žmonių, kurie dviračiu važinėja po visą pasaulį, o tai tik įrodo, jog dviratis yra puiki transporto priemonė, tinkanti važinėti bet kur.

Be to, jog dviračiu galima pasiekti norimą tikslą, tai taip pat ir puiki priemonė sportui bei laisvalaikio praleidimui. Galima važinėti savo malonumui, galima užsiimti profesionaliu dviračių sportų. Pasirinkimas priklauso nuo asmenybės ir poreikių. Važinėti dviračiu yra malonu ir nejaučiamas didžiulis nuovargis. Dėl to, jog galima rinktis norimą greitį, sudėtingumą ir pan., dviratis yra toks populiarus ir mėgiamas. Įdarbinamos įvairios raumenų grupės, be to stiprėja bendra fizinė sveikata, gerinamas širdies darbas. Išties, dviračio teikiamų privalumų sąrašas yra pakankamai ilgas, todėl nuolat raginama, bent jau šiltuoju metų laiku, esant galimybei, automobilius pakeisti dviračiais.

Dar vienas privalumas yra tas, jog važinėjant dviračiu, neteršiamas oras. Vadinasi tai draugiška gamtai ir aplinkiniams transporto priemonė. Užterštumo problema itin aktuali, todėl stengiamasi visais įmanomais būdais ją spręsti, na, o važinėjimas dviračiu yra vienas iš būdų prisidėti prie švaresnės aplinkos ir oro, kuriuo kvėpuojame. Taigi, sėsti ant dviračio ir nors trumpam pamiršti automobilį yra tikri puiki mintis. Žinoma, tai dažnai priklauso nuo situacijos.

Tobulėjant pasauliui, tobulėja ir dviračiai. Nuo dviračių atsiradimo iki dabar, dviračiai nuėjo ilgą kelią ir gerokai pasikeitė. Pasikeitė ne tik forma, dydis, struktūra, tačiau ir galingumas bei pajėgumas. Dviračiai tapo modernesni, patogesni, o jais važiuoti tapo daugybę kartų lengviau. Naujosios technologijos nestovi vietoje ir yra diegiamos į daugybę prietaisų bei transporto priemonių. Dviračiai – ne išimtis. Naujų technologijų dėka dviračiai tampa greitesni, modernesni bei turi įvairių kitų funkcijų. Išmaniųjų telefonų pagalba galima lengvai stebėti kokiu greičiu ir kokį atstumą nuvažiuojame. Anksčiau apie tai būdavo sunku įsivaizduoti, tačiau šiandien, tokios programėlės yra įprastas reiškinys, naudojamas kasdien. Gera žinia ta, jog įvairios programėlės ir naujosios technologijos naudingos ne tik jų kūrėjams, tačiau ir dviračių gamintojams. Turint tokias programėles, važinėjimas dviračiu tampa smagesnis ir įdomesnis, o tai paskatina vis daugiau žmonių įsigyti šią puikią dviratę transporto priemonę.

Akivaizdu, jog dviračio išradėjas šiandien yra labai gerbiamas ir labai džiaugiamasi, jog tokia transporto priemonė yra išrasta. Ji mėgiama išties daugelio žmonių visame pasaulyje. Kasdien į darbą, į mokyklą ir kitur važinėja milijonai žmonių, teigiantys jog tai labai patogu, o taip pat ir naudinga sveikatai. Yra įrodyta, jog dažnai dviračiu ar tiesiog pėsčiomis, galima greičiau pasiekti trumpesnes atkarpas nei tai būtų galima padaryti automobiliu. Taip yra todėl, kad nereikia laukti ilgose automobilių spūstyse, kurios atima išties daug brangaus laiko. Šiltėjant orams, verta prisiminti galbūt primirštą arba tam tikram laikui giliau paslėptą dviratį ir paruošti jį naudojimui. Taip bus prisidedama ne tik prie aplinkos saugojimo, tačiau ir savo sveikatos gerinimo bei bendros savijautos palaikymo.

Kasdien važinėti dviračiu – verta

Dažnai girdime, jog sportas, tai energijos šaltinis ir geriausias būdas išlaikyti puikią savijautą. Su šiuo teiginiu ginčytis neverta, tačiau dažnai žmonės tokie užsiėmę, jog sportui laiko tiesiog nelieka. Dauguma pavydžiai žvelgia į tuos, kurie turi galimybę valandų valandas praleisti treniruoklių salėse, užsiiminėti kita sportine veikla ar tiesiog važinėti dviračiu. Yra nemažai žmonių norinčių daryti tą patį, tačiau tam tiesiog neranda laiko. Visgi, važinėjimas dviračiu turi nepaneigiamos naudos ir netgi tie, kurie grįžę po darbo neturi jėgų, raginami nors trumpam užsėsti ant šios dviratės transporto priemonės ir patys išbandyti visus jos teikiamus privalumus.

Laiko tikrai galima atrasti. Yra grupė žmonių, nuolat teigiančių, jog niekur nespėja ir neturi laiko, tačiau nepastebimai, šis pasiteisinimas tapo būdu ignoruoti visus pasiūlymus ir progas išbandyti kažką naujo. Ką daryti tokiu atveju? Reikia keisti požiūrį. Kalbant apie važinėjimą dviračiu, tiesiog reikia šį procesą įtraukti į savo kasdienį gyvenimą, kaip įprastą procesą. Dviračiu galima važiuoti į darbą. Jei darbovietė nėra toli nuo namų, tuomet kelionė iki darbo dviračiu, yra tobulas pasirinkimas. Ne tik neteks stovėti automobilių spūstyse, tačiau pavyks pasimankštinti ir teigiamai pradėti dieną. Sportas, tai nebūtinai važinėjimas dviračiu, tačiau važinėjimą dviračiu gerokai lengviau įtraukti į savo dienotvarkę nei apsilankymą sporto klube ar sporto salėje. Tiesiog važiuojant į darbą ir iš darbo būtent dviračiu, nereikia niekur papildomai eiti, tereikia su savimi pasiimti dviratį, štai ir viskas. Blogiausia tai, jog nuolat visur skubame ir manome, jog automobiliu pavyks greičiau pasiekti norimą tikslą. Jau ne kartą įrodyta, jog automobilis tikrai nėra ta transporto priemonė, kuri piko metu padės greičiausiai nukeliauti ten kur reikia, dažnai greitesni būna tie, kurie renkasi dviratį ar tiesiog ėjimą pėsčiomis.

Prieš darbą, paprastai sunku rasti laiko sportui, o pradėti dieną sportuojant yra kur kas naudingiau. Tai dar viena priežastis, kodėl kelionėms į darbą reikia rinktis dviratį. Žinoma, jei tik yra tokia galimybė. Jei ryte nors 15 minučių skiriama sportui, pagerėja kraujotaka, tampame žvalesni, gebame aiškiau mąstyti bei tampame energingesni. Nors daugelis mano, jog sportas vargina, jausmas po sporto yra neapsakomai malonus. Teiginiai, jog tuomet atsiranda daugiau jėgų energijos ir pozityvumo – ne iš piršto laužti. Tereikia patiems pamėginti. Dažnai, dėl nemėgstamo darbo, jaučiama įtampa, stresas, o sportas gali padėti to atsikratyti, ar bent jau visą tai sumažinti.

Važinėjantys dviračiu, gyvena ilgiau. Kasdieniai pasivažinėjimai ne tik gerina savijautą, tačiau ir ilgina gyvenimą, bei pagerina gyvenimo kokybę. Gyvenimas tampa sveikesnis ir gražesnis. Tyrimų duomenimis, žmonės, kurie užsiima sportine veikla, o ypač važinėja dviračiu, gyvena maždaug penkiais metais ilgiau nei tie, kurie neturi jokio fizinio aktyvumo. Daugelis ligų atsiranda būtent dėl to, jog mažai judame, o fizinis aktyvumas yra itin svarbus. Mūsų kūnai sukurti taip, jog nuolat judėtume ir būtume aktyvūs, tačiau dažniausiai yra priešingai.

Sunku įtikinti ar priversti tuos, kurie visiškai nesidomi sportu jį pamėgti. Tačiau žinant jo efektyvumą ir visas gerąsias savybes, bent jau to neišbandyti – būtų tikra nuodėmė. Kai kuriose šalyse kelionės dviračiu į darbą, iš jo, taip pat į mokyklą, prekybos centrą ar net pasimatymą yra tiesiog kasdienybė. Dviračiai yra kasdien naudojama transporto priemonė, kuri naudojama be jokios prievartos. Tai yra patogu, leidžia greičiau ir paprasčiau keliauti, bei gerina savijautą. Ar dar reikia papildomų įrodymų, jog važinėjimas dviračiu naudingas? Veikiausiai įrodymų pakanka, reikia tik vidinės motyvacijos ir noro savo gyvenime kažką pakeisti.

Kuris dviratis tau tinkamiausias?

Šias laikais dviratis darosi vis populiaresnis, žmonės jais naudojasi tiek važiuodami į darbą, tiek atostogaujant. Tai nesudėtinga transporto priemonė tinkanti visiems, tačiau išsirinkti jums geriausiai tinkantį dviratį nėra lengva. Anksčiau nuėjus į parduotuvę iš dviejų dviračių išsirenki gražesnį, o dabar net galva pradeda svaigti nuo tokios daugybės skirtingų dydžių, stilių ir spalvų dviračių onlain sesxebi. Tai kaip išsirinkti sau tinkamiausią?

Jeigu gyvenate mieste ir dviračio jums reikia tik trumpoms kelionės į darbą ar apsipirkti, tai jums puikiai tiks miesto dviratis. Tai nebrangus dviratis, skirtas kasdienėms kelionėms. Jo balnelis platesnis, sėdima beveik stačiai, dėl to jis labai patogus. Miesto dviratis puikiai tinka ir moterims, nes jo rėmas turi žemą viršutinį vamzdį, todėl labai lengva nuo jo nulipti net vilkint sijoną, be to šis dviratis dažniausiai turi pritvirtintą krepšelį bei veidrodėlius, būtinus važiuojant mieste. „Fitness“ dviratis taip pat puikiai tinka miestui. Jis skirtas vidutiniams atstumams tiek mieste, tiek užmiestyje, tačiau yra daug greitesnis negu miesto dviratis, jo kaina taip pat truputį aukštesnė. Šis dviratis pasižymi agresyvumu bei veržlumu, todėl jį daugiausia renkasi vyrai. Jeigu jūs dviračiu važinėjate ne tik mieste, bet ir parkų takais, tai galbūt hibridinis dviratis yra būtent jums. Šios rūšies dviračiai yra universalūs, puikiai tinkantys nedideliems atstumams. Jie turi ir kalnų ir miesto dviračių savybių, tačiau nėra geriausi nė vienoje srityje.

Mėgstate važiuoti geru keliu ir greitai? Tai jums tinkamiausias yra plento dviratis. Jis skirtas ilgiems atstumams, yra lengvas ir puikiai tinka varžyboms. Deja, jų kaina gali būti labai aukšta ir jis nėra toks patogus kaip prieš tai išvardinti dviračiai. Jo sėdynė yra aukščiau negu vairas, todėl dviratininko nugara yra horizontalioje padėtyje. Plento dviratis taip pat netinkamas kasdienėms kelionėms ar turizmui, tačiau jeigu jūs greičio mėgėjas ir jums patinka minti pedalus miško keliais, tai galite išbandyti ciklokrosą. Jis turi dvi poras ratų ( skirtus plentui ir bekelei) ,todėl yra tinkamas tiek asfaltui, tiek prastiems miško keliams. Prie jo taip pat galima pritvirtinti bagažinę ir jis pigesnis negu plento dviratis.

Žmonėms, mėgstantiems daug laiko praleisti gamtoje ir važiuoti į turistines keliones, tikrai patiks turistinis dviratis. Tai pigus ir patogus dviratis, pritaikytas ilgoms kelionėms su daug bagažo, tačiau jis puikia tinka ir kasdieniams pasivažinėjimams. Šie dviračiai taip pat turi daugybę priedų: laikiklius gertuvėms, pompai, lempoms, purvasaugiams, dėklą įrankiams bei bagažines priekyje ir gale. Tačiau tikriems ekstremistams labiausiai tiks kalnų dviratis. Su juo galima važiuoti purvu, žvyru, smėliu, laukais ar miško takais. Tai tvirtas ir stabilus dviratis, tačiau jis skirtas važiavimui bekele, važiuojant asfaltu jis greičiu nė iš tolo neprilygsta kitiems dviračiams. Kalnų dviračiai nėra labai brangūs, tačiau jie turi ir sportinius modelius, kurių kainos yra gerokai aukštesnės.

Daugelis dviračiuose ieško ne patogios transporto priemonės, o hobio. Laisvo stiliaus dviratis „BMX“ labai populiarus būtent tarp tokių žmonių. Šis dviratis skirtas akrobatiniams triukams ore. Dviračio rėmas yra labai mažas, todėl jis yra lengvas ir manevringas. Su „BMX“ galima stovėti arba šokinėti ant vieno rato, šokinėti nuo rampos ir panašiai. Laisvo stiliaus dviračiai ypač populiarūs tarp paauglių, jų kaina nėra didelė, tačiau elitiniai „BMX“ dviračiai profesionalams yra pakankamai brangūs.

Originalumo siekiantiems ir norintiems išreikšti save tikrai patiks pramoginiai dviračiai. Jie nėra sukurti kasdieniniam naudojimui ir netinka ilgoms kelionėms, tai stilingi „retro“ dviračiai skirti savaitgalių pasivažinėjimams arba kurortams. Labai patogūs ir nebrangūs dviračiai swrafi sesxebi. Tačiau jeigu jūs ieškote tikrai nestandartinio dviračio, tai galite įsigyti pusiau gulomis minamą dviratį, dar vadinamą „velomobiliu“. Tokiame dviratyje jūs galėsite patogiai atsisėsti, net truputį atsilošti ir minti pedalus ištiestomis kojomis. Tai labai savotiškas,tačiau patogus dviratis.

Taigi, dviračių rūšių yra daugybė. Jie visi turi ir pliusų ir minusų, tačiau jeigu nuspręsite kur ketinate važinėti ir kiek dažnai, tada tikrai surasite savo svajonių dviratį.

Geriausi dviračių takai Lietuvoje

Lietuva yra šalis besididžiuojanti savo gamtos įvairove bei grožiu . Mes turime daugybę upių, ežerų, pievų ir miškų, kurie atveria nuostabius vaizdus, o kaip geriau galime šiais gamtovaizdžiais pasidžiaugti, jeigu ne važiuojant dviračiu. Kadangi dviračių žygiai vis labiau populiarėja, tai atsiranda vis daugiau dviračių takų, kurie pradžiugina stulbinančiu gamtos grožiu bei poilsiu nuo miesto triukšmo. Štai keletas dviračių takų maršrutų, kuriais tikrai nenusivilsite.

Žmonėms, norintiems važinėti dviračiu su šeima ir vaikais, yra daugybė neilgų atstumų dviračių takų, kurie jūsų per daug nenuvargins, bet leis pasidžiaugti gamta ir turiningai praleisti laiką. Vienas iš tokių takų yra Švenčionių „Mažasis šeimos dviračių takas“. Maršruto ilgis tik 3 km. Tai asfaltuotas, miškų apsuptas dviračių takas, kuriuo važiuodami mažieji dviratininkai galės ne tik pažaisti miško pakraštyje, bet ir pailsėti poilsio stotelėse, o maršrutas baigiasi prie Bėlio ežero su nardymo bokšteliais ir mažiesiems įrengta maudymosi aikštele. Kitas puikus dviračių takas yra „Karmazinų pažintinis takas“. Jo ilgis yra 6 km., tačiau dviračių takas driekiasi tik 4 km. Šis takas yra Neries regioniniame parke, kur galima regėti didžiulius pilkapynus, Velniakampio kalną, kur senovėje „velniai ir raganos puotą keldavę“, susipažinti su miškingu Neries slėniu, istorine bei mitologine upės reikšme. Šiame take taip pat atrasite penkias poilsio vietas, kuriose yra laužavietės su pavėsinėmis, gelbėjančiomis nuo permainingo oro.

Daugiau užsigrūdinusioms dviračių mylėtojų šeimoms puikiai tiks „Dauguvos – Nemuno takoskyros dviračių takas“. Takas driekiasi 9 km. ir prasideda Sirvėtos regioninio parko direkcijos kieme. Iš pradžių kelias yra asfaltuotas, vėliau pereina į žvyrkelį. Šis dviračių maršrutas veda pro piliakalnius, Aučynų kryžių bei kapines, Saločio telmologinį draustinį ir galiausiai Mergežerio ežerą, kur galite apsisukti ir grįžti į Sirvėtos regioninį parką arba važiuoti toliau. Iššūkius mėgstančioms šeimoms tikrai patiks Sartų regioniniame parke esanti dviračių trasa „Tarp Zalvio ir Zalvės“. Šioje trasoje jūs rasite keletą stačių įkalnių, skirtingų kelio dangų. 13 kilometrų maršrutą patartina pradėti Antazavėje, kur galėsite apžiūrėti Dievo apvaizdos bažnyčią, Antazavės dvarą ir parką, esantį Zalvio ežero šlaite. Vėliau galima mėgautis nuostabiais vaizdais Zalvelės upės pakrantėje ir atsipūsti prie seno vandens malūno. Važiuojant toliau išvysite Dembų bei Velikuškių II-jį piliakalnį, apsuptą Sartų ir Zalvės ežerų. „Tarp Zalvio ir Zalvės“ dviračių trasa baigiasi prie įspūdingo Bradesių ąžuolo, kurio amžius siekia 600 metų.

Varnių regioninis parkas nudžiugins visus, ieškančius ilgesnių atstumų dviračių trasų. „Žąsūgalos dviratininkų trasos“ ilgis 32 kilometrai, o jos pradžioje yra veikiantys dviračių nuomos punktai. Trasa veda pro Biržuvėnų dvarą, I-ojo Pasaulinio karo vokiečių kapines, Etnografijos muziejų, Laumės pėdą. Nuo Laumės Pėdos dviračių takas veda į Jomantų miško pažintinį taką, vėliau pro Sydeklių ežerą, prie Žąsūgalos kalvos, kur galima susipažinti su kalvos istorija, Žąsūgalos draustinio vertybėmis. Nuo čia važiuojama link Virvytės upės, kurios ištakose yra paukščių stebėjimo bokštelis. O jeigu ir ši trasa jums pasirodys per trumpa, tai „Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas“, esantis Labanoro regioniniame parke, tikrai jūsų nenuvils. Turistinis maršrutas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams tęsiasi net 74 kilometrus. Šis takas ves jus pro Etnokosmologijos muziejų Kulionių kaime, Molėtų astronomijos observatoriją, Senovinę dangaus stebyklą ir etnografinę sodybą. Maršruto pietrytinėje dalyje yra Kraujelių mitologinis akmuo, Obelynės etnografinis kaimas bei Kertuojos piliakalnis ir senovinė gyvenvietė. Vakariniame Baltųjų Lakajų krante yra įsikūręs Rudesos kaimelis. Keliaujant pro Mindūnus galima aplankyti Molėtų krašto žvejybos muziejų, tai vienintelis žvejybos muziejus Lietuvoje. Šiame maršrute taip pat yra poilsio stotelių bei stovyklaviečių nakvynėms palapinėse.

Šiuo metu galima atrasti daugybę dviračių trasų visoje Lietuvoje. Jos puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek tikriems dviračių aistruoliams. Tačiau nemėgstantiems keliauti dviračių trasomis svarbiausia nenusiminti, pasiimti žemėlapį, patiems susikurti sau tinkantį maršrutą ir leistis į kelią.

Važiavimas dviračiu – vienas efektyviausių būdų stiprinti savo sveikatą

Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip stengiasi rūpintis savo sveikata bei palaikyti gerą fizinę būklę. Vieni bando tai pasiekti laikydamiesi įvairiausių dietų, kiti – eidami į sporto klubą ar bėgiodami parke, tačiau dietoms reikia kantrybės, o sportavimui – laiko, todėl vis daugiau žmonių ieško būdų kaip suderinti užimtą dienotvarkę su sportu, todėl gatvėse vis daugėja dviračių entuziastų. Dviračiais gali naudotis tiek vaikai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tai ne tik greita ir aplinkai draugiška transporto priemonė, bet ir puikus sveikatos šaltinis.

Kineziterapijos specialistai tvirtina, kad važiavimas dviračiu padeda užtikrinti puikią žmogaus savijautą ir yra labai naudingas sveikatai.Važiuojant dviračiu žmonės išgeria daugiau vandens, todėl efektyviau valosi organizmas. Be to pėdalų mynimas padeda mažinti riebalinį audinį, padeda sudeginti nereikalingas kalorijas bei pagreitina medžiagų apykaitą, todėl yra ypač naudingas žmonėms turintiems antsvorio (minant dviratį vos pusvalandį mūsų organizmas sudegina apie 350 kcal.). Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, ypač kojų ir sėdmenų, be to didėja kojų sanarių lankstumas. Taipogi dviratis nėra toks žalingas mūsų sanariams kiek bėgimas, nes pėdalų mynimas sumažina krūvį ne tik sanariams, bet ir visam organizmui.Važiavimas dviračiu taip pat naudingas žmonėms turintiems trumparegystę, mat kai važiuodami žiūrite į tolį, žvilgsnis fokusuojasi į toli esančius objektus, teigiamai veikdamas akies raumenis.

Dviratis – puiki širdies stiprinimo priemonė. Naudodamiesi dviračiu daromės ištvermingesni, gerėja plaučių ir širdies kraujotaka, tai padeda išvengti kraujagyslių ligų,didelio cholesterolio kiekio kraujyje. Žmonėms, besirenkantiems dviratį kaip sporto priemonę, 50 proc. sumažėja infarkto rizika. Važiavimas dviračiu yra tarsi kardio treniruotė, kuri stiprina mūsų širdį, padeda reguliuoti pulsą bei mažinti kraujo spaudimą.
Žmonėms, patiriantiems stresą bei nuovargį, dviratis yra puiki išeitis. Važiuojant dviračiu į darbą nereikia baimintis dėl eismo kamščių, be to tai daug pigesnė transporto priemonė, nereikia sukti galvos dėl degalų kainų, mašinos draudimo, visa tai mažina streso lygį. Grynas oras atpalaiduoja, išlaisvina mūsų mintis ir padeda nusiraminti. Gamtoje organizmas geriau pasisavina deguonį, o jos grožis ir harmonija padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą ir blaivų protą. Važiavimas dviračiu gryname ore skatina gamintis vitaminą D, kuris reikalingas tam, kad kaulai pasisavintų kalcį. Dviratis – taip pat puiki priemonė pailsėti nuo darbo savaitgaliais ir praleisti laiką gamtoje, pabėgti nuo mus supančio triukšmo, kuris daro įtaką mūsų sveikatos būklei ir neleidžia tinkamai pailsėti. Šiuo sportu galima užsiimti su šeima ar draugais, kurie padeda atsikratyti melancholijos bei atgauti gerą nuotaiką.

Reguliariai minant pėdalus gryname ore stiprėja mūsų imunitetas, be to dviratininkams geriau išsivystęs balanso pojūtis, koordinacija. Važinėjantis dviračiu įvairiomis oro sąlygonis stiprinamas mūsų organizmą, tad mažiau šansų, kad susirgsite atėjus šaltąjam metų laikui. Statistikos duomenimis įrodyta, kad žmonėms, po darbo praleidžiantiems laiką ant sofos, yra 70 proc. didesnė tikimybė persišaldyti atėjus žiemai, negu žmonėms, reguliariai besivažinėjantiems dviračiu.

Susidomėjusiems šia transporto priemone patartina iš pradžių nepersistengti – pradedantiesiems siūloma važinėti dviračiu 30 min. tris kartus per savaitę. Taip pat dviratį rinktis turėtumėte pagal savo ūgį – važiuojant netinkamo dydžio dviračiu galima pervargti, per daug įtempti raumenis. Taip pat nepamirškite šalmo bei kelių eismo taisyklių.
Taigi važiuoti dviračiu gali visi žmonės, nesvarbu nei jų amžius, nei pareigos. Vieni dviračiu naudojasi norėdami pagerinti savo sveikatą, kitiems dviratis – neatskiriama poilsio dalis. Ši pigi transporto priemonė ne tik nekenkia aplinkai, bet ir padeda organizmui, gerina mūsų savijautą. Dviratis yra nepamainomas žvalumo bei geros nuotaikos šaltinis.

Pirmieji dviračiai

Jeigu kas nors paklaustų, kaip atrodė pirmasis pasaulyje dviračio prototipas, tikriausiai ne vienas iš jūsų jį įsivaizduotų kaip paprasčiausią medinį pagalį su prie jo pritvirtintais ratais, ir būtų visiškai teisus. Tai kas ir kaip ištobulino šį išradimą, kol jis galiausiai pavirto mūsų gerai žinomu ir mylimu dviračiu?

Pirmasis užpatentuotas šiuolaikinių dviračių pirmtakas atsirado 1817 metais, kai vokietis Karlas Draizas sumanė patobulinti iki šiol egzistavusį „Ratinį arkliuką“ (medinę ašį su ratais). Pirmiausia baronas fon Draizas dviračiui pritaikė vairalazdę, kuria buvo galima daug lengviau sukioti priekinį ratą, o kad kelionė būtų patogesnė pritvirtino prie jo sėdynę – pagalvę. Kojos vis tiek beveik liesdavo žemę, bet tai buvo būtina norint nuo jos atsispirti. Važiavimas dviračiu pasidarė daug patogesnis, o vokiečių baronas savo išradimu net pasiekė tolimojo važiavimo rekordą – per keturias valandas jis nuvažiavo 70 kilometrų. Deja, Karlo Draizo išradimai vadovybei pasirodė lengvabūdiški ir jis buvo atleistas iš savo pareigų.

Rusų šaltiniai byloja, kad pirmasis dviratis buvo išrastas 1801 metais rusų baudžiauninko Jerifo Artamonovo. Teigiama, kad jis, pasitelkęs savo pirmtakų išradimus, sukonstravo pavaromis sukamą metalinį dviratį, kuris turėjo ir vairą,ir kojinę pavarą, o priekinis ratas buvo dvigubai didesnis už užpakalinį. Bet šis dviratis populiarumo nesulaukė, Artamonovas jo neužpatentavo ir išradėju nėra laikomas.

Dviračio išradimai Anglijos taip pat neaplenkė. Čia, 1839 metais anglas Kirkpatrikas Macmillanas išrado ir užpatentavo pirmąjį pasaulyje pedalais varomą dviratį. Šis dviratis svėrė 34 kilogramus, turėjo medinį rėmą, o prie jo buvo pritvirtinta išskaptuota medinė arklio galva. Užpakalinį ratą, kuris buvo didesnis už priekinį, ir pedalus jungė svertai, kuriuos, norint važiuoti, reikėjo judinti pirmyn ir atgal. 1842 metais Kirkpatrikas savo sukonstruotu dviračiu sukėlė pirmąją dviračio avariją – partrenkė į gatvę išbėgusį berniuką ir turėjo sumokėti 5 šilingų baudą.

Prancūzija taip pat prisidėjo prie dviračio evoliucijos. Diližanų parduotuvės savininkas prancūzas Pjeras Mišo gavo užsakymą pataisyti sulaužyto dviračio ratą, tačiau vietoj to sumąstė kaip dviratį būtų galima patobulinti. Jis su sūnumi sugalvojo, kad važiuoti būtų daug patogiau pedalus pritvirtinus prie priekinio,o ne užpakalinio rato. Jų idėja pasitvirtino ir Pjeras įkūrė pirmą dviračių gamyklėlę, o kitais metais jam pavyko parduoti net 142 dviračius.

Dviračių gamintojai suprato, kad kuo didesnis bus priekinis ratas, tuo toliau bus galima nuvažiuoti apsukus pedalą, todėl priekinis ratas nepaliaujamai didėjo. Dviratininkas sėdėjo labai aukštai, todėl bet koks staigus stabdymas versdavo dviratį apsisukti apie priekinę ašį ir nuversti dviratininką ant galvos, rizikuojant nusisukti sprandą.

Vienodo skersmens ratų dviračiai, kurie turėjo trapecijos formos rėmą ir netgi grandininę pavarą, pasirodė tik 1885 metais. Jie buvo vadinami „saugiais“ dviračiais ir jų išvaizda beveik niekuo nesiskyrė nuo šiuolaikinių dviračių, tačiau jie keldavo gana daug triukšmo, nes ratai buvo apvilkti ištisine guma. Tačiau škotas Džonas Denlopas po poros metų šią problemą išsprendė. Jis, norėdamas patobulinti savo sūnaus dviratį, sumanė dviračio padangas padaryti iš guminės žarnos, pripildytos vandeniu, vėliau vandenį pakeitė oru. Jo išradimas buvo panaudotas lenktyniniame dviratyje, po to ir visuose kituose gaminiuose. Denlopas užpatentavo savo išradimą, o pramonininkai greitai išpirko visas patento teises, tačiau ir dabar Denlopo pavardę galima pamatyti ant daugelio automobilių padangų.

Taigi, dviračių istorija siekia tolimus laikus. Jie prasidėjo nuo paprasčiausio medžio su ratais, ir pamažu, daugelio žmonių dėka, tobulėjo, kol atsirado mums puikiai pažįstamas šiuolaikinis dviratis. Tačiau net dabar dviračiai nepaliaujamai tobulėja, todėl galime tik svarstyti, kaip jie atrodys ateityje.